English [en]   Afrikaans [af]   العربية [ar]   Azərbaycanca [az]   български [bg]   বাংলা [bn]   català [ca]   Česky [cs]   dansk [da]   Deutsch [de]   ελληνικά [el]   Esperanto [eo]   español [es]   فارسی [fa]   français [fr]   galego [gl]   עברית [he]   hrvatski [hr]   magyar [hu]   Bahasa Indonesia [id]   italiano [it]   日本語 [ja]   한국어 [ko]   lietuvių [lt]   norsk (bokmål) [nb]   Nederlands [nl]   polski [pl]   português do Brasil [pt-br]   română [ro]   русский [ru]   slovenčina [sk]   slovenščina [sl]   српски [sr]   svenska [sv]   தமிழ் [ta]   Tagalog [tl]   Türkçe [tr]   українська [uk]   简体中文 [zh-cn]   繁體中文 [zh-tw]  

Tai yra originalaus puslapio anglų kalba vertimas.

Kas yra laisva programinė įranga?

Šį puslapį palaiko Laisvos programinės įrangos fondo Licencijavimo ir atitikimo laboratorija. Jūs galite palaikyti mūsų pastangas paaukodami FSF. Turite klausimą į kurį čia neatsakyta? Patikrinkite kuriuos nors iš mūsų kitų licencijavimo resursų arba susisiekite su atitikimo laboratorija licensing@fsf.org.

Laisvos programinės įrangos apibrėžimas

Laisvos programinės įrangos apibrėžimu pateikiami kriterijai, kuriais remiantis nustatoma ar konkreti programinės įrangos programa gali būti kvalifikuojama kaip laisva programinė įranga. Laikas nuo laiko, mes peržiūrim šį apibrėžimą, siekdami didesnio jo aiškumo arba atsakyti į subtilių problemų klausimus. Pakeitimų, kurie įtakoja laisvos programinės įrangos apibrėžimą, sąrašą pamatykite toliau pateiktame Istorijos skyriuje.

„Laisva programinė įranga“ reiškia programinę įrangą, kuria gerbiama naudotojų laisvė ir bendruomenė. Apytiksliai, tai reiškia, kad tie naudotojai turi laisvę leisti1, kopijuoti, platinti, studijuoti, pakeisti ir patobulinti tokią programinę įrangą. Vadinasi, „laisva programinė įranga“ yra laisvės, o ne kainos dalykas. Šios koncepcijos suvokimui, jums reiktų mąstyti apie „laisvas“ kaip apie „žodžio laisvę“, o ne kaip apie „nemokamą alų“.

Mes agituojame už šias laisves, nes visi jų yra verti. Su šiomis laisvėmis, naudotojai (ir individualiai, ir kolektyviai) valdo programą ir ką ji dėl jų daro. Kai naudotojai nevaldo programos, mes ją vadiname „nelaisva“ arba „nuosavybine“ programa. Nelaisva programa valdo naudotojus, o jos autorius2 valdo tą programą; tai tokią programą paverčia neteisingos galios instrumentu.

Programa yra laisva programinė įranga, jeigu tos programos naudotojai turi keturias esmines laisves.

Programa yra laisva programinė įranga, jei ja naudotojams adekvačiai suteikiamos visos šios laisvės. Kitu atveju, ji yra nelaisva. Nors mes galime atskirti įvairias nelaisvas platinimo schemas pagal tai, kiek daug joms trūksta iki laisvų, mes jas visas laikome vienodai neetiškomis.

Toliau šiame puslapyje4 paaiškinami tam tikri aspektai apie tai, kas konkrečias laisves paverčia adekvačiomis arba ne.

Laisvė platinti (laisvės Nr. 2 ir 3) reiškia, kad jūs galite laisvai išplatinti kopijas, modifikuotas arba ne, už ačiū arba už platinimo mokestį, bet kam, bet kur. Turint laisvę tai atlikti reiškia (tame tarpe ir kitus dalykus), kad jūs neturite atsiklausti arba sumokėti už leidimą tai atlikti.

Jūs taip pat turėtumėte turėti laisvę padaryti modifikacijas ir naudoti jas privačiai, savo paties darbui arba žaidimui, net neužsimenant, kad jos egzistuoja. Jei jūs paviešinsite savo pakeitimus, iš jūsų neturėtų būti reikalaujama konkrečiai kam nors pranešti arba kokiu nors konkrečiu būdu.

Laisvė leisti programą reiškia laisvę bet kuriam asmeniui arba organizacijai ją naudoti su bet kokia kompiuterine sistema, bet kokiam visapusiškam darbui ir tikslui, nereikalaujant bendrauti apie tai su jos autoriumi arba su bet kuriuo kitu konkrečiu asmeniu. Šia laisve svarbus yra jos naudotojo tikslas, o ne jos autoriaus tikslas; jūs, kaip naudotojas, esate laisvas leisti tą programą savo tikslais ir jeigu jūs platinate ją kažkam kitam, tas asmuo irgi yra laisvas leisti ją savo tikslais, bet jums nesuteikiama teisė to asmens apriboti jūsų tikslais.

Laisvė leisti programą taip, kaip norite, reiškia, kad jums nėra uždrausta arba trukdoma taip padaryti. Tai nesusiję su programos funkcionalumu, nei su jos naudingumu tam, ką jūs norite atlikti.

Laisvė išplatinti kopijas turi apimti dvejetainę arba vykdomąją programos formas, taip pat ir abiejų versijų, modifikuotos ir nemodifikuotos, šaltinio kodus. (Vykdomosios formos programų platinimas yra būtinas patogiai įdiegiamoms laisvoms operacinėms sistemoms.) Jei nėra jokių būdų tam tikrai programai sukurti dvejetainę arba vykdomąją formą (nes kai kurios kalbos5 nepalaiko reikiamos ypatybės), gerai, bet jūs turite turėti laisvę tokias formas išplatinti, jei surastumėte arba sukurtumėte būdą jas sukurti.

Siekiant, kad laisvės Nr. 1 ir 3 (laisvė padaryti pakeitimus ir laisvė pakeistas versijas paviešinti) būtų prasmingos, jūs turite turėti prieigą prie programos šaltinio kodo. Todėl, šaltinio kodo prieinamumas laisvai programinei įrangai yra būtina sąlyga. Užslėptas6 „šaltinio kodas“ nėra tikras šaltinio kodas ir nesiskaito šaltinio kodu.

Laisvė Nr. 1 apima laisvę jūsų pakeistą versiją naudoti vietoje originalios. Jei programa pristatyta su produktu, suprojektuotu leisti kažkieno kito modifikuotas versijas, bet neleidžia jūsų – praktika, žinoma kaip „tivoization“7 arba „įkalinimas“, arba (pagal jų praktikantų iškreiptą terminologiją) kaip „saugus užkrovimas“ – laisvė Nr. 1 tampa tuščiu apsimetinėjimu, o ne praktiška realybe. Šie dvejetainiai nėra laisva programinė įranga, net jei jų šaltinio kodai, kuriuos kompiliuojant jie sukurti, yra laisvi.

Vienas svarbus programos modifikavimo būdas yra prieinamų laisvų programinių žingsnių sekų rinkinių ir modulių apjungimas. Jei programos licencijoje įvardinta, kad jūs negalite tinkamai licencijuoto egzistuojančio modulio apjungti – pvz., jei ja reikalaujama, kad būtumėte kopijavimo teisių bet kokiam jumis pridedamam kodui turėtoju – tada tokia licencija yra pernelyg suvaržanti, kad ją būtų galima kvalifikuoti laisva.

Laisvė Nr. 3 apima laisvę jūsų modifikuotas versijas išleisti laisva programine įranga. Laisva licencija gali taip pat būti leidžiami kiti jų išleidimo būdai; kitais žodžiais, ji neturi būti kopijavimo palikimo licencija. Tačiau, licencija kuria reikalaujama, kad modifikuotos versijos būtų nelaisvos, nekvalifikuojama laisva licencija.

Siekiant, kad šios laisvės būtų tikros, jos turi būti nuolatinės ir neatšaukiamos tol, kol jūs nedarote nieko blogo; jei programinės įrangos autorius turi galią atšaukti licenciją, arba prie jos nuostatų pridėti apribojimų retrospektyviai, be jokio jūsų blogo elgesio, kuris galėtų būti palaikytas priežastimi tokiems pokyčiams, tokia programinė įranga nėra laisva.

Tačiau, tam tikrų rūšių laisvos programinės įrangos platinimo pobūdžio taisyklės yra priimtinos, kai jos nesikerta su pagrindinėmis laisvėmis. Pavyzdžiui, kopijavimo palikimas (labai paprastai išsireiškiant) yra taisyklė, kuria, kai išplatinama programa, jūs negalite pridėti suvaržymų, kuriais kitiems žmonėms būtų paneigiamos pagrindinės laisvės. Ši taisyklė nesikerta su pagrindinėmis laisvėmis; ji jas apsaugo.

GNU projekte, mes naudojame kopijavimo palikimą, siekdami minėtas keturias laisves apsaugoti juridiškai, kad visi jomis galėtų pasinaudoti. Mes tikime, kad yra svarbios priežastys, dėl kurių yra geriau naudoti kopijavimo palikimą. Tačiau, ne kopijavimo palikimo laisva programinė įranga yra taip pat etiška. Pamatykite Laisvos programinės įrangos kategorijas apibrėžimui kaip „laisva programinė įranga“, „kopijavimo palikimo programinė įranga“ ir kitos programinės įrangos kategorijos yra tarpusavyje susijusios.

„Laisva programinė įranga“ nereiškia „nekomercinė“. Laisvą programą turi būti galima naudoti komercijai, komerciniam kūrimui ir komerciniam platinimui. Komercinis laisvos programinės įrangos kūrimas nebėra neįprastas; tokia laisva komercinė programinė įranga yra labai svarbi. Galbūt jūs sumokėjote pinigais, kad gautumėte laisvos programinės įrangos kopijas arba jūs kopijas gavote nemokamai. Nepaisant būdo kaip jūs gavote savo kopijas, jūs visada turite laisvę kopijuoti ir pakeisti tokią programinę įrangą, net kopijas parduoti.

Ar pakeitimas prilygsta patobulinimui yra subjektyvus dalykas. Jei jūsų teisė modifikuoti programą yra ribota, iš esmės, tik leidžiant pakeitimus, kuriuos kažkas kitas laiko patobulinimais, ta programa nėra laisva.

Tačiau, taisyklės apie tai, kaip supakuoti8 modifikuotą versiją yra priimtinos, jei jos ženkliai neapriboja jūsų laisvės išleisti modifikuotas versijas arba jūsų teisės padaryti modifikuotas versijas ir naudoti privačiai. Vadinasi, yra priimtina, kad licencija būtų iš jūsų reikalaujama pakeisti modifikuotos versijos pavadinimą, pašalinti logotipą arba pažymėti modifikacijas, kad jos yra jūsų. Kol šie reikalavimai nėra per daug apsunkinantys, kad jūs atgrasytų nuo jūsų pakeitimų išleidimo, jie yra priimtini; jūs jau atliekate kitus programos pakeitimus, tad kelių papildomų pakeitimų padarymas nesukels problemų.

Taisyklės, kad „jei jūs savo versiją padarote prieinamą tokiu būdu, jūs turite padaryti ją prieinamą ir tokiu būdu“ gali būti taip pat priimtinos, su tokia pačia sąlyga. Tokios priimtinos taisyklės pavyzdys: jeigu jūs išplatinote modifikuotą versiją ir ankstesnis autorius prašo jos kopijos, jūs turite vieną nusiųsti. (Pastebėkite, kad tokia taisyklė vis tiek jums palieka pasirinkimą ar aplamai platinti jūsų versiją.) Taisyklės, kuriomis reikalaujama pateikti jūsų paviešintų naudotojams versijų šaltinio kodus, taip pat yra priimtinos.

Specifinė problema atsiranda, kai licencija reikalaujama pakeisti pavadinimą, kuriuo programa bus iškviečiama kitomis programomis. Tai efektyviai apsunkina jūsų pakeistos versijos, kuri gali pakeisti originalią, kai iškviečiama tomis kitomis programomis, išleidimą. Tokio tipo reikalavimas yra priimtinas tik tada, jeigu yra tinkamas pseudonimų sukūrimo sprendimas, kuris jums sudaro galimybę nurodyti originalios programos pavadinimą, kaip modifikuotos versijos pseudonimą.

Kartais vyriausybė eksportuoja valdymo reglamentus ir prekybos sankcijos gali apriboti jūsų laisvę tarptautiniu mastu platinti programų kopijas. Programinės įrangos autoriai neturi galios panaikinti arba apeiti šių suvaržymų, bet ką jie gali ir turi daryti, tai atsisakyti jų pritaikymo programos naudojimo sąlygoms. Tokiu būdu, tie suvaržymai nepaveiks veiklų ir žmonių už tų vyriausybių jurisdikcijų ribų. Vadinasi, kaip būtina sąlyga bet kurios iš esminių laisvių naudojimui, laisvos programinės įrangos licencijomis neturi būti reikalaujama vadovautis bet kokiais nemažareikšmiais eksporto reglamentais.

Vien tik paminint eksporto reglamentų egzistavimą, neįrašant jų pačios licencijos sąlyga, yra priimtina, nes tai naudotojų nesuvaržo. Jei eksporto reglamentas laisvai programinei įrangai yra faktiškai mažareikšmis, tada jo sąlyginis reikalavimas nėra aktuali problema; tačiau, yra potenciali problema, nes vėlesnis eksporto teisės pakeitimas galėtų padaryti tą reikalavimą nemažareikšmiu ir, vadinasi, paversti programinę įrangą nelaisva.

Laisva licencija galima nereikalauti atitikimo nelaisvai programos licencijai. Vadinasi, pavyzdžiui, jei licencija reikalaujama, kad jūs vadovautumėtės „visų jūsų naudojamų programų“ licencijomis, tuo atveju, kai naudotojas leidžia nelaisvas programas, jau reikėtų atitikimo tų nelaisvų programų licencijoms; tai padaro tokią licenciją nelaisva.

Laisva licencija yra priimtina nurodyti kurios jurisdikcijos teisė taikoma arba kur turi būti teisiamasi, arba abu.

Dauguma laisvos programinės įrangos licencijų yra paremtos kopijavimo teise ir egzistuoja ribos, kokių tipų reikalavimus kopijavimo teise galima sudaryti. Jei kopijavimo teise paremta licencija gerbiama laisvė anksčiau įvardintais būdais, mažai tikėtina, kad iškils kokio nors kitokio pobūdžio problema, kurios mes niekada nesitikėjome (nors taip kartais atsitinka). Tačiau, kai kurios laisvos programinės įrangos licencijos yra paremtos sutartimis, o sutartimis galima sudaryti įmanomų suvaržymų, kurie būtų daug didesnės apimties. Tai reiškia, kad egzistuoja daug įmanomų būdų, kuriais tokia licencija gali būti nepriimtinai suvaržanti ir nelaisva.

Mes negalime išvardinti visų būdų, kuriais taip galėtų atsitikti. Jei sutartimi paremta licencija naudotojas suvaržomas neįprastu būdu, kuriuo kopijavimo teise paremtos licencijos negali suvaržyti, ir kuri čia nėra paminėta legalia, mes turėsime apie tai pagalvoti ir greičiausiai prieisime prie išvados, kad ji yra nelaisva.

Kai kalbama apie laisvą programinę įrangą, geriausia vengti tokių terminų kaip „atiduodama“ arba „nemokamai“ vartojimo, nes tie terminai netiesiogiai reiškia, kad problema yra pinigai, o ne laisvė. Kai kurie plačiai vartojami terminai, pavyzdžiui, „piratavimas“, yra sudėtinės dalys nuomonių, kurių mes tikimės jūs neparemsite. Pamatykite diskusiją Klaidinantys žodžiai ir frazės, kurių verta vengti apie šiuos terminus. Mes taip pat turime sąrašą tinkamų „laisva programinė įranga“ vertimų į įvairias kalbas.

Pabaigai, pastebėkite, kad kriterijus, tokius kaip pateikti šiame laisvos programinės įrangos apibrėžime, reikia interpretuoti atsargiai apmąstant. Siekiant nuspręsti ar konkreti programinės įrangos licencija gali būti kvalifikuojama kaip laisvos programinės įrangos licencija, mes ją vertiname remdamiesi šiais kriterijais, siekdami nustatyti ar ji atitinka jų dvasią ir kokie tiksliai yra žodžiai. Jei į licenciją įtraukti nesąžiningi suvaržymai, mes ją atmetame, net jei šiuose kriterijuose mes nenumatėme tokios problemos. Kartais licencijos reikalavimu iškeliama problema, kuriai būtinas platus apmąstymas, įskaitant diskusijas su teisininku, prieš tai, kai mes galėsime nuspręsti ar tas reikalavimas yra priimtinas. Kai mes prieiname prie išvados dėl naujos problemos, mes dažnai atnaujiname šiuos kriterijus, kad būtų galima lengviau įžvelgti kodėl tam tikros licencijos kvalifikuojamos arba ne.

Jei jums įdomu ar kuri nors konkreti licencija kvalifikuojama kaip laisvos programinės įrangos licencija, pamatykite mūsų licencijų sąrašą. Jei jums rūpima licencija nėra ten pateikta, jūs galite mūsų apie ją paklausti mums atsiųsdami el. laišką į <licensing@gnu.org>.

Jei jūs svarstote parašyti naują licenciją, prašome pirmiausia susisiekite su Laisvos programinės įrangos fondu parašydami tuo adresu. Skirtingų laisvos programinės įrangos licencijų paplitimas reiškia daugiau darbo naudotojams, kad suprastų tas licencijas; mes galbūt galime jums padėti surasti egzistuojančią laisvos programinės įrangos licenciją, kuri atitinka jūsų poreikius.

Jei tai neįmanoma, jei jums tikrai reikia naujos licencijos, su mūsų pagalba jūs galite užsitikrinti, kad ši licencija iš tikrųjų yra laisvos programinės įrangos licencija ir išvengti įvairių praktinių problemų.

Už programinės įrangos

Programinės įrangos vadovėliai turi būti laisvi, dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių programinė įranga turi būti laisva ir todėl, kad vadovėliai, iš esmės, yra tos programinės įrangos dalis.

Tie patys argumentai taip pat logiškai tinka ir kitų tipų praktinio naudojimo darbams – t. y. darbams, kurie sudaro naudingas žinias, tokie kaip edukaciniai darbai ir cituojamieji darbai. Vikipedija yra žinomiausias pavyzdys.

Bet kokio tipo darbas gali būti laisvas ir šis laisvos programinės įrangos apibrėžimas buvo išplėstas būti laisvų kultūrinių darbų apibrėžimu, taikytinu bet kokio tipo darbams.

Atviras šaltinis?

Kita grupė pradėjo naudoti terminą „atviras šaltinis“, reiškiantį kažką artimo (bet ne identišką) „laisva programinė įranga“. Mes teikiame pirmenybę terminui „laisva programinė įranga“, nes, kai vieną kartą jūs išgirdote, kad jis siejasi su laisve, o ne su kaina, juo kviečiama mąstyti apie laisvę. Žodis „atviras“ niekada nesiejamas su laisve.

Istorija

Laikas nuo laiko, mes peržiūrime šį Laisvos programinės įrangos apibrėžimą. Toliau pateikiami esminiai pakeitimai, kartu su nuorodomis, kuriomis tiksliai parodoma kas buvo pakeista.

Anksčiau paminėtų versijų numeriuose yra tarpų, nes šiame puslapyje yra kitų pakeitimų, kurie neįtakoja apibrėžimo arba jo interpretacijų. Pavyzdžiui, į tą sąrašą neįtraukti nukrypimų nuo temos, formatavimo, gramatikos, skyrybos arba kitų puslapio dalių pakeitimai. Jūs galite peržiūrėti visą šio puslapio pakeitimų sąrašą per cvsweb sąsają.

Vertėjo pastabos

  1. Programa leidžiama, kai ja yra naudojamasi, t. y., kai ji paleidžiama kompiuteriu ir jis vykdo jos kodą.
  2. Autoriumi mintyje turimas programuotojas.
  3. Šaltinio kodas yra programos tekstas, parašytas programavimo kalba.
  4. Puslapiu mintyje turimas tinklapis.
  5. Kalba mintyje turima programavimo kalba.
  6. Užslėptas šaltinio kodas yra toks, kuriuo neįmanoma arba labai sudėtinga suprasti, kaip veikia programa.
  7. „Tivoization“ yra įrenginys, kuriame įdiegta GPL programinė įranga ir jos jame neleidžiama pakeisti.
  8. Supakavimu turimas mintyje programos komplektavimas įdiegimui.

[FSF logotipas]„Mūsų misija yra išsaugoti, apsaugoti ir padidinti laisvę naudoti, studijuoti, kopijuoti, modifikuoti ir išplatinti kompiuterinę programinę įrangą, ir apginti Laisvos programinės įrangos naudotojų teises.“

Laisvos programinės įrangos fondas yra svarbiausias organizacinis GNU operacinės sistemos rėmėjas. Palaikykite GNU ir FSF pirkdami vadovėlius ir atributiką, prisijungdami prie FSF asocijuotu nariu arba paaukodami tiesiogiai FSF arba per Flattr.

atgal į viršų