Kodėl Laisvai programinei įrangai reikia Laisvos dokumentacijos

Prisijunkite prie mūsų laiškų siuntimo apie e-knygų pavojus sąrašo.

• GNU laisvos dokumentacijos licencija

Didžiausias trūkumas laisvose operacinėse sistemose nėra programinėje įrangoje – jis yra gerų laisvų vadovėlių, kuriuos mes galime į šias sistemas įtraukti, trūkumas. Daug iš mūsų svarbiausių programų neturi pilnų vadovėlių. Dokumentacija yra esminė bet kurio programinės įrangos paketo dalis; kai svarbus laisvos programinės įrangos paketas neturi laisvo vadovėlio, tai yra didelė spraga. Mes šiandien turime daug tokių spragų.

Kartą, daug metų atgal, aš sumaniau išmokti Perl. Aš gavau laisvo vadovėlio kopiją, bet jį skaityti man pasirodė sunku. Kai aš Perl naudotojų paklausiau apie alternatyvas, jie man pasakė, kad yra geresnių įvadinių vadovėlių – bet tie nebuvo laisvi.

Kodėl taip buvo? Gerų vadovėlių autoriai juos parašė O'Reilly Associates, kuri juos išleido su suvaržančiomis sąlygomis – jokio kopijavimo, jokio modifikavimo, šaltinio failai neprieinami – kurios atkerta juos nuo laisvos programinės įrangos bendruomenės.

Tai nebuvo pirmas kartas, kai toks įvykis atsitiko ir (mūsų bendruomenės didžiam praradimui) toli gražu nepaskutinis. Nuosavybinių vadovėlių leidėjai nuo tada labai daug autorių įtikino suvaržyti jų vadovėlius. Daug kartų man teko girdėti GNU naudotoją atkakliai man pasakojantį apie vadovėlį, kurį jis rašo, su kuriuo jis tikisi padėti GNU projektui – ir tada mano viltis sudaužiusį, kai jis pratęsdavo aiškindamas, kad jis su leidėju pasirašė kontraktą, kuris jį suvaržys taip, kad mes jo negalėsime naudoti.

Žinant, kad rašymas gera anglų kalba yra retas įgūdis tarp programuotojų, mes negalime leisti prarasti vadovėlius tokiu būdu.

Laisva dokumentacija, kaip ir laisva programinė įranga, yra laisvės reikalas, ne kainos. Problema su šiais vadovėliais buvo ne ta, kad O'Reilly Associates taikė kainą už spausdintas kopijas – viskas su šituo yra tvarkoje. (Laisvos programinės įrangos fondas parduoda spausdintas kopijas laisvų GNU vadovėlių, irgi.) Bet GNU vadovėliai yra prieinami šaltinio kodo forma, kai šie vadovėliai yra prieinami tik ant popieriaus. GNU vadovėliai turi leidimą kopijuoti ir modifikuoti; Perl vadovėliai ne. Problemos yra šie suvaržymai.

Kriterijus laisvam vadovėliui yra maždaug toks pat, kaip ir laisvai programinei įrangai: tai yra visiems naudotojams tam tikrų laisvių suteikimo reikalas. Išplatinimas (įskaitant komercinį išplatinimą) privalo būti leidžiamas taip, kad vadovėlį turėtų kiekviena programos kopija, prisijungus ar ant popieriaus. Leidimas modifikuoti yra kritinis irgi.

Kaip bendra taisykle, aš netikiu, kad žmonėms yra esminga turėti leidimą modifikuoti įvairiausių rūšių straipsnius ir knygas. Problemos raštams nebūtinai yra tokios pačios, kaip tos programinei įrangai. Pavyzdžiui, aš nemanau jūs arba aš privalome suteikti leidimą modifikuoti straipsnius, kaip šitas, kurie apibūdina mūsų veiksmus ir mūsų požiūrius.

Bet yra konkreti priežastis, kodėl laisvė modifikuoti yra laisvos programinės įrangos dokumentacijai kritinė. Kai žmonės naudojasi savo teise modifikuoti programinę įrangą ir prideda ar pakeičia jos ypatybes, jei jie yra kruopštūs, jie pakeis vadovėlį irgi – kad jie galėtų pateikti tikslią ir panaudotiną dokumentaciją su modifikuota programa. Vadovėlis, kuris programuotojams draudžia būti kruopščiais ir užbaigti darbą, arba konkrečiau – iš jų reikalauja parašyti naują vadovėlį nuo pradžių jei jie pakeičia programą, mūsų bendruomenės poreikių neišpildo.

Kai visiškas modifikavimo uždraudimas yra nepriimtinas, kai kurių tipų apribojimai modifikavimo metodui nekelia problemos. Pavyzdžiui, reikalavimai išsaugoti pirmojo autoriaus autorių teisių pastabą, platinimo sąlygas ar autorių sąrašą, yra priimtini. Taip pat nėra problemos reikalauti modifikuotose versijose įtraukti pastabą, jog jos buvo modifikuotos, net turėti ištisus skyrius, kurių negalima ištrinti ar pakeisti tol, kol šie skyriai nagrinėja netechnines temas. (Kai kurie GNU vadovėliai juos turi.)

Šių tipų suvaržymai nėra problema, nes, kaip praktinis reikalas, jie kruopštaus programuotojo nestabdo nuo vadovėlio pritaikymo atitikti modifikuotą programą. Kitais žodžiais, jie neblokuoja laisvos programinės įrangos bendruomenės nuo vadovėlio visiško panaudojimo.

Tačiau, turi būti įmanoma modifikuoti vadovėlio visą techninį turinį ir tada rezultatą platinti per visas įprastas terpes, per visus įprastus kanalus; kitaip, suvaržymai blokuoja bendruomenę, vadovėlis nėra laisvas ir, taigi, mums reikia dar vieno vadovėlio.

Deja, dažnai yra sunku kažką surasti dar vieno vadovėlio parašymui, kai egzistuoja nuosavybinis vadovėlis. Kliūtis yra ta, jog daug naudotojų galvoja, kad nuosavybinis vadovėlis yra pakankamai gerai – taigi, jie nemato poreikio parašyti laisvą vadovėlį. Jie nemato, kad laisva operacinė sistema turi spragą, kurią reikia užpildyti.

Kodėl naudotojai galvoja, kad nuosavybiniai vadovėliai yra pakankamai gerai? Kai kurie neapsvarstė šios problemos. Aš tikiuosi šis straipsnis ką nors padarys, kad tą pakeisti.

Kiti naudotojai nuosavybinius vadovėlius laiko priimtinais dėl tos pačios priežasties tiek daug žmonių nuosavybinę programinę įrangą laiko priimtina: jie sprendžia grynai iš praktinių sąlygų, laisvės kaip kriterijaus nenaudodami. Šių žmonių teisė turėti savo nuomones, bet kadangi tos nuomonės atsiranda iš vertybių, į kurias neįeina laisvė, jos nėra vedančiosios tiems iš mūsų, kurie vertina laisvę.

Prašome plėskite kalbą apie šią problemą. Mes toliau prarandame vadovėlius nuosavybinei leidybai. Jei mes skleisime šią kalbą, kad nuosavybiniai vadovėliai nėra pakankama, galbūt kitas asmuo, kuris nori padėti GNU rašydamas dokumentaciją, susivoks, kol tai yra dar nevėlu, kad jis privalo pirmiau visko ją padaryti laisva.

Mes taip pat galime paskatinti komercinius leidėjus parduoti laisvus, copyleft vadovėlius vietoje nuosavybinių. Vienas būdas, kuriuo jūs galite šitam padėti yra patikrinti vadovėlio platinimo sąlygas prieš tai, kai jūs jį nuperkate ir teikite pirmenybę copyleft vadovėliams vietoje ne copyleft.

[Pastaba: mes palaikome puslapį, kuriame išvardintos iš kitų leidėjų prieinamos laisvos knygos].