English [en]   Deutsch [de]   ελληνικά [el]   español [es]   français [fr]   italiano [it]   日本語 [ja]   lietuvių [lt]   Nederlands [nl]   português do Brasil [pt-br]   русский [ru]   Shqip [sq]   українська [uk]  

Tai yra originalaus puslapio anglų kalba vertimas.

Laisva programinė įranga dabar yra dar svarbesnė

pagal Richard Stallman

Žymiai suredaguota šio straipsnio versija buvo publikuota Wired.

Siūlomi būdai, kuriais jūs galite padėti laisvos programinės įrangos judėjimui.

Nuo 1983 m., Laisvos programinės įrangos judėjimas vykdė kampanijas už kompiuterio naudotojų laisvę – kad naudotojai valdytų jų naudojamą programinę įrangą, o ne atvirkščiai. Kai programa gerbia naudotojų laisvę ir bendruomenę, mes ją vadiname „laisva programine įranga“.

Kartais mes ją vadiname „libre programine įranga“ taip pat, siekiant pabrėžti, kad mes kalbame apie laisvę, o ne kainą. Kai kurios nuosavybinės (nelaisvos) programos, tokia kaip Photoshop, yra labai brangios; kitos, tokia kaip Flash Player, yra prieinamos nemokamai – bet tai mažmožis. Bet kuriuo atveju, jos programos autoriui suteikia galią naudotojais, galią, kurios niekas neturėtų turėti.

Tos dvi programos turi kai ką daugiau bendro: jos abi yra kenkėjiškos programos. Tai yra, abi turi funkcionalumus, suprojektuotus nuskriausti naudotoją. Nuosavybinė programinė įranga šiomis dienomis dažnai yra kenkėjiška, nes autorių galia juos korumpuoja.

Su laisva programine įranga, naudotojai valdo programą, ir individualiai, ir kolektyviai. Taip jie kontroliuoja ką daro jų kompiuteriai (laikant, kad tie kompiuteriai yra lojalūs ir daro tai, ką naudotojų programos jiems liepia).

Su nuosavybine programine įranga, programa valdo naudotojus ir kuris nors kitas asmuo (jos autorius arba „savininkas“) valdo tą programą. Taip nuosavybinė programa savo autoriui suteikia galią savo naudotojais. Tai savaime neteisinga ir autorių vilioja naudotojus skriausti kitais būdais.

Laisvė reiškia valdyti savo paties gyvenimą. Jei jūs naudojate programą užsiimdami savo gyvenimo veikla, jūsų laisvė priklauso nuo to ar turite tos programos kontrolę. Jūs nusipelnote turėti savo naudojamų programų kontrolę, ir tuo labiau, kai naudojate jas kažkam jūsų gyvenime svarbiam.

Naudotojams kontroliuoti programą reikia keturių esminių laisvių.

(0) Laisvė leisti tą programą taip, kaip norite, bet kokiu tikslu.

(1) Laisvė išstudijuoti tos programos „šaltinio kodą“ ir jį pakeisti taip, kad ta programa atliktų jūsų skaičiavimus pagal jūsų pageidavimą. Programuotojai rašo programas programavimo kalba – kaip anglų kartu su algebra – ir ta programos forma yra „šaltinio kodas“. Bet kuris, mokantis programuoti, ir turintis programą šaltinio kodo forma, gali perskaityti tą šaltinio kodą, suprasti jo veikimą ir jį pakeisti irgi. Kai viskas ką jūs gaunate yra vykdomoji forma, skaičių sekos, kurias efektyviai leidžia kompiuteris, bet be galo sunku suprasti žmogui, programos tokioje formoje supratimas ir pakeitimas yra neleistinai sunkus.

(2) Laisvė padaryti ir platinti tikslias kopijas tada, kada pageidaujate. (Tai nėra privaloma; šito darymas yra jūsų pasirinkimas. Jei programa yra laisva, tai nereiškia, kad kažkas privalo pasiūlyti jums kopiją arba, kad jūs privalote pasiūlyti jam kopiją. Programos be laisvės platinimas naudotojams juos skriaudžia; tačiau, pasirinkimas programos neplatinti – privatus jos naudojimas – neskriaudžia nei vieno.)

(3) Laisvė padaryti ir platinti jūsų modifikuotų versijų kopijas, kada jūs pageidaujate.

Pirmos dvi laisvės reiškia, kad kiekvienas naudotojas gali vykdyti asmeninę tos programos kontrolę. Su kitomis dvejomis laisvėmis, bet kuri naudotojų grupė gali kartu vykdyti tos programos kolektyvinę kontrolę. Su visomis keturiomis laisvėmis, naudotojai visiškai kontroliuoja programą. Jei nors vienos iš jų trūksta arba yra neadekvati, ta programa yra nuosavybinė (nelaisva) ir neteisinga.

Kitų tipų darbai taip pat yra naudojami praktinėms veikloms, įskaitant maisto ruošimo receptus, edukacinius darbus, tokius kaip vadovėliai, pasirėmimo darbus, tokius kaip žodynai ir enciklopedijos, šriftus tekstų paragrafų vaizdavimui, techninės įrangos grandinių diagramas žmonėms pasidaryti ir šablonus naudingų (ne tik dekoratyvinių) objektų padarymui su 3D spausdintuvu. Kadangi šie nėra programinė įranga, tiesą sakant laisvos programinės įrangos judėjimas jų neaprėpia; bet tas pats mąstymas yra taikomas ir veda prie tos pačios išvados: šie darbai turėtų nešti tas keturias laisves.

Laisva programa jums leidžia su ja pasikrapštyti, kad ji darytų tai, ko jūs norite (arba nustotų daryti tai, kas jums nepatinka). Krapštimasis su programine įranga gali skambėti absurdiškai jei jūs esate pripratę prie nuosavybinės programinės įrangos kaip prie sandarios dėžutės, bet Laisvame pasaulyje šitą daryti yra įprasta ir geras būdas išmokti programuoti. Net tradicinis amerikoniškas hobis krapštytis prie automobilių yra apsunkintas, nes dabar automobiliai turi nelaisvą programinę įrangą.

Nuosavybiškumo neteisingumas

Jei naudotojai nevaldo programos, programa valdo juos. Su nuosavybine programine įranga, visada yra kuris nors asmuo, programos autorius arba „savininkas“, kuris valdo tą programą – ir per ją, vykdo galią savo naudotojais. Nelaisva programa yra masalas, neteisingos galios instrumentas.

Pasibjaurėtinais atvejais (nors šis pasibjaurėjimas tapo gan įprastu) nuosavybinės programos projektuojamos sekti savo naudotojus, juos apriboti, juos cenzūruoti ir juos išnaudoti. Pavyzdžiui, Apple iThings operacinė sistema atlieka visą tai, taip pat ir Windows mobiliuose įrenginiuose su ARM mikroschemomis. Windows, mobilaus telefono įmontuotoji programinė įranga ir Windows skirta Google Chrome turi universalias galines duris, kurios kažkokiai kompanijai leidžia pakeisti programą per atstumą neprašant leidimo. Amazon Kindle turi galines duris, per kurias gali ištrinti knygas.

Nelaisvos programinės įrangos naudojimas „daiktų internete“ jį paverstų į „televizinių pardavėjų internetą“ taipogi į „šniukštinėtojų internetą“.

Su tikslu nutraukti nelaisvos programinės įrangos neteisingumą, laisvos programinės įrangos judėjimas vysto laisvas programas, kad naudotojai galėtų save pačius išlaisvinti. Mes pradėjome 1984 m. vystydami laisvą operacinę sistemą GNU. Šiandien, GNU leidžia milijonai kompiuterių, pagrinde GNU/Linux kombinacija.

Programos be laisvės platinimas naudotojams juos skriaudžia; tačiau, sprendimas neplatinti tos programos neskriaudžia nei vieno. Jei jūs parašote programą ir naudojate ją privačiai, tai nieko blogo kitiems nedaro. (Jūs praleidžiate galimybę padaryti gerą, bet tai nėra tapatu blogo padarymui.) Todėl, kai mes sakome, kad visa programinė įranga turi būti laisva, mes turime mintyje, kad kiekviena kopija turi būti su tomis keturiomis laisvėmis, bet mes neturime mintyje, kad kažkas privalo jums pasiūlyti kopiją.

Nelaisva programinė įranga ir SaaSS1

Nelaisva programinė įranga kompanijoms buvo pirmas būdas perimti žmonių kompiuterinių skaičiavimų kontrolę. Šiomis dienomis, yra dar vienas būdas, pavadintas Paslauga kaip programinės įrangos pakaitalas, arba SaaSS. Tai reiškia kažkieno kito serveriui leidimą atlikti jūsų kompiuterinio skaičiavimo užduotis.

SaaSS nereiškia, kad serveryje esančios programos yra nelaisvos (nors dažnai taip ir yra). Veikiau, SaaSS naudojimas sukelia tuos pačius neteisingumus, kaip ir nelaisvos programos naudojimas: jie yra du takai į tą pačią blogą vietą. Štai, kad ir SaaSS vertimo paslaugos pavyzdys: naudotojas siunčia tekstą į serverį ir serveris jį išverčia (tarkim, iš anglų į ispanų), ir siunčia tą vertimą atgal tam naudotojui. Dabar vertimo darbas yra valdomas serverio operatoriaus, o ne naudotojo.

Jei jūs naudojate SaaSS, serverio operatorius kontroliuoja jūsų kompiuterinius skaičiavimus. Šitam reikia patikėti visus susijusius duomenis serverio operatoriui, kuris bus priverstas juos taip pat parodyti ir valstybei – kam tas serveris tarnauja, galų gale?

Pirminis ir antrinis neteisingumai

Kai jūs naudojate nuosavybines programas arba SaaSS, pirmiausia jūs kenkiate sau, nes taip kažkokiam asmeniui suteikiama neteisinga galia jumis. Jūsų pačių labui, jūs turėtumėte pabėgti. Ji taip pat padaro blogą kitiems jei jūs pasižadate nesidalinti. Laikytis tokio pažado yra blogis ir sulaužyti jį yra mažesnis blogis; kad iš tikrųjų būti teisingiems, jūs neturėtumėte taip prisižadėti aplamai.

Yra atvejai, kai nelaisvos programinės įrangos naudojimas tiesiogiai spaudžia kitus elgtis panašiai. Skype yra aiškus pavyzdys: kai vienas asmuo naudoja nelaisvą Skype klientinę programinę įrangą, tai iš kito asmens reikalauja naudoti tą programinę įrangą irgi – todėl, abu atsisako savo laisvės. (Google Hangouts turi tą pačią problemą.) Neteisinga net pasiūlyti tokias programas naudoti. Mes turėtume atsisakyti jas naudoti net trumpai, net per kažkieno kito kompiuterį.

Dar viena nelaisvų programų ir SaaSS naudojimo žala yra ta, kad tai apdovanoja kaltininką, skatinant tolimesnį tos programos arba „paslaugos“ vystymą, savo ruožtu vedant prie dar daugiau žmonių pakliuvimo po tos kompanijos nykščiu.

Visos netiesioginės žalos formos yra sustiprintos, kai tas naudotojas yra viešasis asmuo arba mokykla.

Laisva programinė įranga ir valstybė

Viešosios įstaigos egzistuoja žmonėms, o ne joms pačioms. Kai jos atlieka kompiuterinius skaičiavimus, jos juos atlieka žmonėms. Jų pareiga palaikyti visišką tų kompiuterinių skaičiavimų kontrolę taip, jog jos galėtų užtikrinti, kad tai atliekama žmonėms tinkamai. (Tai sudaro skaičiuojamąjį valstybės suverenitetą.) Jos privalo niekada neleisti valstybės kompiuterinių skaičiavimų kontrolei patekti į privačias rankas.

Siekiant išlaikyti žmonių kompiuterinių skaičiavimų valdymą, viešosios įstaigos privalo juos atlikti ne su nuosavybine programine įranga (programinė įranga, kontroliuojama kito juridinio asmens, nei valstybės). Ir jos privalo nepatikėti jų paslaugai, suprogramuotai ir leidžiamai kito juridinio asmens, nei valstybės, kadangi tai būtų SaaSS.

Nuosavybinė programinė įranga neturi jokios apsaugos aplamai vienu kritiniu atveju – nuo jos autoriaus. Ir tas autorius gali padėti kitiems surengti ataką. Microsoft parodo Windows klaidas NSA (JAV vyriausybės skaitmeninė šnipinėjimo agentūra) prieš jas ištaisydama. Mes nežinome ar Apple panašiai elgiasi, bet ją slegia tas pats, kaip ir Microsoft, vyriausybinis spaudimas. Jei kokios nors kitos valstybės vyriausybė naudoja tokią programinę įrangą, tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Ar jūs norite, kad NSA įsilaužtų į jūsų vyriausybės kompiuterius? Pamatykite mūsų vyriausybėms siūlomą politiką skatinti laisvą programinę įrangą.

Laisva programinė įranga ir švietimas

Mokyklos (ir į tai įeina visos edukacinės veiklos), per tai, ko jos moko, įtakoja visuomenės ateitį. Jos turėtų išskirtinai mokyti tik laisvos programinės įrangos, kad taip panaudotų savo įtaką geram. Mokyti nuosavybinės programos yra implantuoti priklausomybę, o tai priešinga švietimo misijai. Mokindamos naudoti laisvą programinę įrangą, mokyklos nukreips visuomenės ateitį link laisvės ir padės talentingiems programuotojams tapti šios profesijos meistrais.

Jos taip pat išmokys mokinius bendradarbiavimo, pagalbos kitiems žmonėms įpročio. Kiekviena klasė turėtų turėti šią taisyklę: „Mokiniai, ši klasė yra vieta, kurioje mes dalinamės mūsų žiniomis. Jei į klasę atsinešite programinę įrangą, negalėsite jos sau pasilaikyti. Veikiau, jūs turite pasidalinti kopijomis su likusia klase – įskaitant programos šaltinio kodą, tam atvejui jei kas nors kitas nori išmokti. Todėl, nuosavybinės programinės įrangos atsinešimas į klasę nėra leidžiamas, išskyrus jos atvirkštinei inžinerijai“.

Nuosavybiniai autoriai norėtų, kad mes mokinius, kurie yra pakankamai geraširdžiai, kad pasidalintų programine įranga, baustume ir trukdytume tiems, kurie yra pakankamai susidomėję, kad norėtų ją pakeisti. Tai reiškia blogą švietimą. Pamatykite http://www.gnu.org/education/ daugiau laisvos programinės įrangos naudojimo mokyklose diskusijos.

Laisva programinė įranga: daugiau nei „privalumai“

Manęs dažnai prašo apibūdinti laisvos programinės įrangos „privalumus“. Bet žodis „privalumai“ yra per silpnas, kai kalbama apie laisvę. Gyvenimas be laisvės yra priespauda ir tai taikytina kompiuteriniams skaičiavimams taip pat, kaip ir bet kuriai kitai veiklai mūsų gyvenimuose. Mes privalome atsisakyti atiduoti programų autoriams arba kompiuterinių skaičiavimų paslaugoms mūsų kompiuterinių skaičiavimų kontrolę. Tai yra teisinga, dėl savanaudiškų priežasčių; bet ne tik dėl savanaudiškų priežasčių.

Į laisvę įeina laisvė bendradarbiauti su kitais. Tos laisvės iš žmonių atėmimas reiškia jų susiskaldžiusių laikymą, o tai yra jų persekiojimo plano pradžia. Laisvos programinės įrangos bendruomenėje, mes labai suprantame laisvės bendradarbiauti svarbą, nes mūsų darbą sudaro organizuotas bendradarbiavimas. Jei jūsų draugė ateina į svečius ir pamato jus naudojančius programą, ji gali paprašyti kopijos. Programa, kuri jums neleidžia jos išplatinti arba sako, kad jūs „neturėtumėte“, yra antisocialinė.

Kompiuteriniuose skaičiavimuose, į bendradarbiavimą įeina tikslių programos kopijų išplatinimas kitiems naudotojams. Į jį taip pat įeina jūsų pakeistų versijų platinimas jiems. Laisva programinė įranga skatina šias bendradarbiavimo formas, kai nuosavybinė programinė įranga jas draudžia. Ji draudžia kopijų išplatinimą ir, neleisdama naudotojams gauti šaltinio kodą, ji jiems blokuoja pakeitimų padarymą. SaaSS paveikia lygiai taip pat: jei jūsų kompiuteriniai skaičiavimai yra atliekami per tinklą kažkieno kito serveryje, su kažkieno kito programos kopija, jūs negalite jos pamatyti arba paliesti tos programinės įrangos, kuri atlieka jūsų kompiuterinius skaičiavimus, taigi, jūs negalite jos išplatinti arba jos pakeisti.

Išvada

Mes nusipelnome turėti savo kompiuterinių skaičiavimų kontrolę; kaip mes galime šią kontrolę laimėti? Atmesdami nelaisvą programinę įrangą mums priklausančiuose arba reguliariai naudojamuose kompiuteriuose ir atmesdami SaaSS. Kurdami laisvą programinę įrangą (tiems iš mūsų, kurie yra programuotojai). Atsisakydami vystyti arba skatinti nelaisvą programinę įrangą arba SaaSS. Skleisdami šias idėjas kitiems.

Mes ir tūkstančiai naudotojų šitą darėme nuo 1984 m., štai taip mes dabar turime laisvą GNU/Linux operacinę sistemą, kurią bet kas – programuotojas arba ne – gali naudoti. Prisijunkite prie mūsų reikalo kaip programuotojas ar aktyvistas. Išlaisvinkime visus kompiuterio naudotojus.

Vertėjo pastabos

  1. Nuo čia ir toliau, akronimai originalo kalba neverčiami.

ATGAL Į VIRŠŲ


[FSF logotipas]„Mūsų misija yra išsaugoti, apsaugoti ir padidinti laisvę naudoti, studijuoti, kopijuoti, modifikuoti ir išplatinti kompiuterinę programinę įrangą, ir apginti Laisvos programinės įrangos naudotojų teises.“

Laisvos programinės įrangos fondas yra svarbiausias organizacinis GNU operacinės sistemos rėmėjas. Palaikykite GNU ir FSF pirkdami vadovėlius ir atributiką, prisijungdami prie FSF asocijuotu nariu arba paaukodami tiesiogiai FSF arba per Flattr.