English [en]   العربية [ar]   български [bg]   Deutsch [de]   ελληνικά [el]   español [es]   français [fr]   hrvatski [hr]   italiano [it]   日本語 [ja]   lietuvių [lt]   മലയാളം [ml]   Nederlands [nl]   polski [pl]   português do Brasil [pt-br]   русский [ru]   українська [uk]   简体中文 [zh-cn]  

Tai yra originalaus puslapio anglų kalba vertimas.

Išvengiant griaunančių kompromisų

pagal Richard Stallman

„Prieš dvidešimt penkis metus, 1983 m. rugsėjo 27 d., aš paskelbiau apie planą sukurti visiškai laisvą operacinę sistemą pavadinta GNU – nuo „GNU yra Ne Unix“. Kaip 25-tų GNU sistemos metinių dalį, aš parašiau šį straipsnį apie tai, kaip mūsų bendruomenė gali išvengti griaunančių kompromisų. Papildomai prie tokių kompromisų išvengimo, yra daug būdų kaip jūs galite padėti GNU ir laisvai programinei įrangai. Vienas pagrindinis būdas yra prisijungti prie Laisvos programinės įrangos fondo Asocijuotu nariu.“ – Richard Stallman

Laisvos programinės įrangos judėjimas siekia socialinio pokyčio: visą programinę įrangą padaryti laisva, kad visi programinės įrangos naudotojai būtų laisvi ir galėtų būti bendradarbiaujančios bendruomenės dalimi. Kiekviena nelaisva programa savo autoriui suteikia neteisingą galią naudotojais. Mūsų tikslas yra nutraukti tą neteisingumą.

Kelias į laisvę yra ilgas kelias. Prireiks daugelio žingsnių ir daug metų, kad būtų pasiektas pasaulis, kuriame yra normalu programinės įrangos naudotojams turėti laisvę. Kai kurie iš šių žingsnių yra sunkūs ir jiems reikia pasiaukojimo. Kai kurie iš jų tampa lengvesniais jei mes einame į kompromisus su žmonėmis, kurie turi skirtingus tikslus.

Todėl, Laisvos programinės įrangos fondas eina į kompromisus – netgi didelius. Pavyzdžiui, priėmėme kompromisus GNU bendrosios viešosios licencijos (GNU GPL) 3 versijos patentų nuostatose, kad didelės kompanijos galėtų prisidėti prie ir platinti GPLv3 padengtą programinę įrangą ir taip paveiktų kai kuriuos patentus šiomis nuostatomis.

[GPLv3 logotipas]

Mažiau GPL tikslas yra kompromisas: mes ją naudojame tam tikroms pasirinktoms laisvoms bibliotekoms, leidžiant jų naudojimą nelaisvose programose, nes mes galvojame, kad teisinis šito draudimas tik pastūmėtų autorius prie nuosavybinių bibliotekų. Mes priimame ir įdiegiame kodą GNU programose, kad jos veiktų kartu su įprastomis nelaisvomis programomis, ir mes šitą dokumentuojame ir paviešiname tokiais būdais, kuriais pastarųjų naudotojus skatiname įdiegti ankstesniąsias, bet ne atvirkščiai. Mes palaikome konkrečias kampanijas su kuriomis sutinkame, net kai mes pilnai nesutinkame su grupėmis už jų.

Tačiau kai kuriuos kompromisus atmetame, nors dauguma kitų mūsų bendruomenėje noriai juos priimtų. Pavyzdžiui, mes skatiname tik GNU/Linux distribucijas, kurios laikosi politikos neįtraukti nelaisvos programinės įrangos ar nenurodytų naudotojams kaip ją įdiegti. Nelaisvų distribucijų paskatinimas būtų griaunantis kompromisas.

Kompromisai yra griaunantys jei jie veiktų prieš mūsų tikslus ilgiuoju periodu. Kurie gali veikti arba idėjų lygyje, arba veiksmų lygyje.

Idėjų lygyje, griaunantys kompromisai yra tie, kurie sustiprina prielaidas, kurias mes siekiame pakeisti. Mūsų tikslas yra pasaulis, kuriame programinės įrangos naudotojai yra laisvi, bet kol kas dauguma kompiuterio naudotojų net neatpažįsta laisvės kaip problemos. Jie prisiėmė „vartotojiškas“ vertybes, o tai reiškia, kad jie apie bet kurią programą sprendžia tik iš praktinių savybių, tokių kaip kaina ir patogumas.

Dale Carnegie klasikinė savi-pagalbos knyga, Kaip laimėti draugus ir įtakoti žmones, pataria, kad pats efektyviausias būdas ką nors įtikinti ką nors padaryti yra pateikti argumentus, kurie apeliuoja į jo vertybes. Yra būdai, kuriais mes galime apeliuoti į vartotojiškas vertybes, tipiškas mūsų visuomenėje. Pavyzdžiui, laisva programinė įranga įgyta nemokamai gali naudotojui sutaupyti pinigų. Daug laisvų programų taip pat yra patogios ir patikimos. Cituojant tas praktines naudas daugumą naudotojų padėjo įtikinti priimti įvairias laisvas programas, kai kurios iš jų dabar yra gan sėkmingos.

Jei pasiekti, kad kuo daugiau žmonių naudotų kurias nors laisvas programas yra tik tiek, kiek siekiate, jūs galite nuspręsti nutylėti apie laisvės koncepciją ir orientuotis tik į praktinius privalumus, kurie turi vartotojiškų vertybių prasmę. Štai šitą ir daro terminas „atviras šaltinis“ ir su juo siejama retorika.

Tas požiūris gali mus nuvesti tik dalį kelio iki laisvės tikslo. Žmonės, kurie laisvą programinę įrangą naudoja tik dėl patogumo, liks prie jos tol, kol ji bus patogi. Ir jiems nekils jokių priežasčių kartu su ja nenaudoti patogių nuosavybinių programų.

Atviro šaltinio filosofija daro prielaidą ir apeliuoja į vartotojiškas vertybes ir tai juos patvirtina ir sutvirtina. Štai kodėl mes nepalaikome atviro šaltinio.

[Kybanti Gnu su nešiojamuoju kompiuteriu]

Laisvos bendruomenės pilnam ir ilgalaikiam įsteigimui, mums reikia padaryti daugiau, nei pasiekti, kad žmonės naudotų kokią nors laisvą programinę įrangą. Mums reikia skleisti idėją, kad apie programinę įrangą (ir kitus dalykus) reikia spręsti pagal „pilietiškas vertybes“, paremtas tuo ar ji gerbia naudotojų laisvę ir bendruomenę, o ne tik remtis patogumu. Tada žmonės, pritraukti patrauklios, patogios ypatybės, nepaklius į nuosavybinės programos spąstus.

Siekiant paskatinti pilietiškas vertybes, mes turime apie jas kalbėti ir parodyti kaip jos yra mūsų veiksmų pagrindas. Mes privalome atmesti Dale Carnegie kompromisą, kuris jų veiksmus įtakotų skatindamas jų vartotojiškas vertybes.

Tai nereiškia, kad visiškai negalime cituoti praktinio privalumo – mes galime ir mes darome. Tai tampa problema tik tada, kada tas praktinis privalumas užgožia vaizdą ir laisvę nustumia į užkulisius. Todėl, kai mes cituojame praktinius laisvos programinės įrangos privalumus, mes dažnai kartojame, kad anie yra tik papildomos, antrinės priežastys jai teikti pirmenybę.

Nepakanka, kad mūsų žodžiai derėtų su mūsų idealais; mūsų veiksmai taip pat turi derėti su jais. Taigi, mes taip pat privalome išvengti kompromisų, kuriais daromi arba legalizuojami dalykai, kuriuos mes siekiame išnaikinti.

Pavyzdžiui, patirtis rodo, kad jūs galite pritraukti kai kuriuos naudotojus prie GNU/Linux jei jūs įtraukiate kai kurias nelaisvas programas. Tai galėtų reikšti kokią mielą nelaisvą aplikaciją, kuri įkris kokiam nors naudotojui į akį arba nelaisvą programavimo platformą, tokią kaip Java (anksčiau), arba Flash vykdymo aplinką (vis dar), arba nelaisvą įrenginio tvarkyklę, kuri įgalina tam tikrų techninės įrangos modelių palaikymą.

Šie kompromisai yra viliojantys, bet jie kenkia tam tikslui. Jei jūs platinate nelaisvą programinę įrangą arba prie jos nukreipiate žmones, jūs suvoksite, kad sunku pasakyti: „Nelaisva programinė įranga yra neteisingumas, socialinė problema ir mes privalome ją sustabdyti.“ Ir net jei jūs tęsite sakyti tuos žodžius, jūsų veiksmai jiems pakenks.

Problema čia yra ne tai ar žmonės turėtų galėti arba jiems būtų leista įdiegti nelaisvą programinę įrangą; bendros paskirties sistema naudotojus įgalina ir leidžia daryti ką tik jie pageidauja. Problema yra tame ar mes nukreipiame naudotojus prie nelaisvos programinės įrangos. Ką jie daro savo pačių iniciatyva yra jų atsakomybė; ką mes darome dėl jų, ir kur link mes juos nukreipiame, yra mūsų. Mes privalome nenukreipti tų naudotojų prie nuosavybinės programinės įrangos tarsi ji būtų sprendimas, nes pati nuosavybinė programinė įranga būtent ir yra ta problema.

Griaunantis kompromisas yra ne tik bloga įtaka kitiems. Per kognityvinį disonansą jis gali iškreipti ir jūsų pačių vertybes. Jei jūs turite tam tikras vertybes, bet jūsų veiksmai rodo ką kitą – prieštaringos vertybės, tikėtina, kad jūs pakeisite savo vertybes arba savo veiksmus, kad išspręstumėte šį prieštaravimą. Todėl, projektai besiremiantys tik praktinių privalumų argumentacija arba žmones nukreipiantys prie kokios nors nelaisvos programinės įrangos, beveik visada susigėsta net užsiminti, kad nelaisva programinė įranga yra neetiška. Savo pasekėjuose, taip pat ir visuomenėje, jie sutvirtina vartotojiškas vertybes. Mes privalome atmesti šituos kompromisus jei pageidaujame išlaikyti savo vertybes tokias, kokios jos yra.

Jei jūs pageidaujate pereiti prie laisvos programinės įrangos nesukompromituodami laisvės tikslo, pamatykite FSF išteklių sritį. Joje pateikiamas sąrašas techninės įrangos ir mašinų konfigūracijų, kurios veikia su laisva programine įranga, visiškai laisvos GNU/Linux distribucijos įdiegimui ir tūkstančiai laisvos programinės įrangos paketų, kurie veikia 100 procentinėje laisvos programinės įrangos aplinkoje. Jei norite padėti šiai bendruomenei išlikti kelyje į laisvę, vienas svarbus būdas yra viešai palaikyti pilietiškas vertybes. Kai žmonės aptarinėja kas yra gerai ar blogai, ar ką daryti, cituokite laisvės ir bendruomenės vertybes ir jomis argumentuokite.

Kelias, kuris jums leidžia judėti greičiau, nėra geresnis jei jis veda į ne tą vietą. Siekiant ambicingo tikslo kompromisas yra būtinas, bet būkite atsargūs dėl kompromisų, kurie veda toliau nuo to tikslo.


Panašiam atvejui kitoje gyvenimo srityje, pamatykite „Bakstelėjimo“ nepakanka.

ATGAL Į VIRŠŲ


[FSF logotipas]„Mūsų misija yra išsaugoti, apsaugoti ir padidinti laisvę naudoti, studijuoti, kopijuoti, modifikuoti ir išplatinti kompiuterinę programinę įrangą, ir apginti Laisvos programinės įrangos naudotojų teises.“

Laisvos programinės įrangos fondas yra svarbiausias organizacinis GNU operacinės sistemos rėmėjas. Palaikykite GNU ir FSF pirkdami vadovėlius ir atributiką, prisijungdami prie FSF asocijuotu nariu arba paaukodami tiesiogiai FSF arba per Flattr.